BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Populistai išlaikė rinkimų egzaminą

Pažvelkime į
Lietuvos politinę areną kaip į dvikovos lauką tarp tradicinių ir
populistinių partijų (vakarykštis rezultatas 5:3). Pastarųjų sėkmės
paslaptis galėtų būti tiek pseudoideologija, skatinanti socialinius
pokyčius, tiek politinė retorika, kuri suteikia pranašumą partijų
varžybose.

Populistai stengiasi priartinti elitarinius dalykus -
politiką, ekonomiką - prie paprastų žmonių ir suteikti jiems valdžią.
Problema atsiranda, kai tai virsta paprasta demagogija: apgaudinėjimu
pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų
iškraipymu.

Populizmas klesti ten, kur nėra stabilios
ekonomikos ir nuoseklios politikos. Jis ypač gajus Lotynų Amerikoje ir
Posovietiniame bloke. 2004m. Lietuvai išgyvenant ekonominį pakilimą,
žmonės pradėjo labiau pasitikėti savo jėgomis, nusivylė politiniu
profesionalizmu ir susižavėjo verslumo dvasia. Atsirado Darbo partija
ir iškilo naujas herojus: raudonskruostis maištininkas kovojantis prieš
biurokratiją. Jo vedamiems verslininkams buvo leista abejoti moralės
reikalingumu. Lietuva jau kuris laikas prijautė plutokratijai: atrodė
natūralu, kad valdžia priklauso turtingiesiems, tikima, kad tokie
nevogs ar… darys tai subtiliau. Viltys nepasiteisino.

Antroji
populizmo banga atsirito kaip tik dabar, Lietuvai klimpstant į recesijos
liūną. Pirmąjį rinkimų turą laimėjo tie, kurie įtikino savo aistra
didinti minimalų užmokestį, reguliuoti, prižiūrėti ir apmokestinti.

Pažvelgus iš
istorinės perspektyvos, iškyla klausimas, kodėl tokia politinė padėtis
susiklostė būtent Lietuvoje. Mūsų identitetas tartum skyla į dvi dalis.
Iš vienos pusės esame maišininkai, ėję revoliocijų keliu prieš
skirtingas santvarkas: imperiją, autoritarizmą, komunizmą ir galiausiai
demokratiją. Kita vertus, mūsų genuose užkoduotas baudžiavinis
tikėjimas, kad paprastas žmogus ir vienas jo balsas paprasčiausiai
nieko nepakeis. Šis susidvejinimas - puiki sąlyga vešėti populizmui:
nors žmonės yra ištroškę permainų, bet tartum nusiplauna rankas ir visą
atsakomybę mielai atiduoda personažams iš liaudies.

Mes nuo seno mylėjome tautosaką, todėl dabar mėgstamoms Lietuvoje partijoms atstovauja Žilvinėlis, kurį broliai atstatydino nuo žalčių sosto, Užjūrio princas, gabenęs nepilnametei Lietuvai tauriuosius metalus, ir gudrusis Pinčiukas,
dalinantis pinigus, jei tik moki suskaičiuoti iki šešių nulių. Bet
kuris iš jų yra pažįstamas tipažas iš ekranų (greičiausiai ten dainavo
arba teisinosi dėl teistumo). Jis – tik žmogus, o juk visi žmonės
klysta.

Paaiškėja, kad daug
lengviau atleisti individui nei visai partijai. Maža to, jei partija
kuriama tik dėl vieno žmogaus, tai neturėdama politinių įsitikinimų ir
vizijos, ji pasmerkta nesuklysti. Dviguba nauda.

Niekada
nenuvertink populizmo galios, – grūmoja pirštu partijų reitingai. Per
praeitus rinkimus ir tradicinės partijos nusileido iš ideologinių
aukštumų ir nesėkmingai bandė įsivaikinti populistinęs retoriką.
Nepavykus monopolizuoti kėdžių Seime, šiemet tradicionalistai gerokai
apribojo politinę agitaciją ir propagandą per žiniasklaidos priemones.

“Tai ne išeitis”, – ištarė tauta pažymėjusi rinkiminiuose biuleteniuose savo herojus. Politika vis labiau panašėja į gyvulines pasakas. Tik teks susitaikyti, kad pabaiga greičiausiai nebus laiminga.

Aura

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras